Manau, kiekvienas yra susidūręs su tokia problema: Noriu ką nors nusipirkti, bet neleidžia tėvai. Kartais tai būna smulkus ir pigus niekutis, pavyzdžiui, apyrankė. Bet mes trokštame ir svarbesnių dalykų. Jei esi vienturtis, tau kompaniją gali palaikyti augintinis. Jei labai mėgsti informatiką, galbūt naujas geras kompiuteris būtų išeitis? Šiame straipsnyje norėčiau jums pasiūlyti, kaip tarp jūsų ir tėvų rasti gerą kompromisą, kad būtų išpildyti ne tik jūsų, bet ir jų norai, ir kad visi liktų laimingi.
1 žingsnis. Išsiaiškinimas.
Susėskite prie stalo ir pasikalbėkite. Išreikšk savo pageidavimus, tada išklausyk tėvų. Galbūt jie turi rimtą priežastį tau ko nors nepirkti? Galbūt kurį šeimos narį kamuoja alergija? O gal finansai neleidžia? Kai išsiaiškinsite priežastis, galite eiti prie antro žingsnio.
2 žingsnis. Problemų sprendimas.
Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pabandysiu patarti, kaip elgtis įvairiomis situacijomis.
- Finansinės problemos. Yra šeimų, kurios gali kiekvieną dieną leisti sau geriausia, bet jei tokiems nepriklausai, skaityk šį patarimą. Juk mokykloje valgai kiekvieną dieną? Ne, nesiūlysiu badauti. Bet nuo kiekvienų pietų atlieka likutis? Tai įsidėk jį į taupyklę. Praėjus mėnesiui, jau stebėsiesi rezultatais. Galbūt tai ir užtruks ilgai, bet nereikia visko iš karto norėti.
- Alergija. Alergija yra visiškai normalus dalykas, nėra kuo gėdytis. Jei esi norimam dalykui, pvz. augintiniui, alergiškas, gali apžiūrėti, ir tikrai rasti gyvūnų, kurie šios problemos nekeltų. Kai man pačiai taip buvo, turėjau atsisakyti savo katino. Nuraminsiu, jis rado gerus namus. Bet apžiūrėjus savo alergijų sąrašą, atradau, kad jame nėra triušio, jį ir nusipirkau.
- Tėvų užsispyrimas. Kartais tėvai nenori kažko pirkti, ir jų nuomonės nepakeisi. Deja, bet jie net nepateikia konkrečių argumentų. Tokiu atveju nesiūlau būti jiems "rakštis subinėj", o bandyti kaip įmanoma ramiau viską išsiaiškinti, galbūt pasitelkti į pagalbą vyresnių giminių.
- Nepasitikėjimas atžala. Kartais tėvai laiko savo vaiką kaip kūdikėlį ir juo visiškai nepasitiki. Mano, kad jis nepajėgs ką nors padaryti, pasirūpinti nauju daiktu, galbūt sudaužys telefoną ar vazą. Tai yra pačių tėvų problema, kai jie taip rūpinasi vaiku, jis niekada neišaugs savarankiškas. Tai ir vėl priveda prie rimto pasišnekėjimo su tėvais.
Rimtai pasikalbėjus, suvokus kylančias problemas ir atradus būdą, kaip jas išspręsti, reikia vėl pasikalbėti. Galbūt tėvai, pamatę tokį užsidegimą, nusileis, o galbūt reikės ilgiau juos įtikinėti. Bet tikiuosi, kad jums pavyks.
Šį metodą išbandžiau savo kailiu, veikia visada. Pasidalinau su draugėmis, joms irgi viskas puikiai pavyko. Kodėl jūs turėtumėte būti išimtis? Svarbiausia nebijoti ir pabandyti.
Rašė Ieva M., nauja šio tinklaraščio rašytoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą